2005 08 07 :: Pasibaigė trečiasis LDL etapas vykęs Vilniaus dažasvydžio klubo bazėje. Atlaikius spaudimą, visgi iškovojome pirmos vietos titulą Novice divizijone. Oro salygos buvo tobulos žaidimui. Debesuota su pragiedruliais, pučiant gaiviam vėjeliui.



Jei kas būtų pasakęs prieš pusmetį kad mes atžaisim visus tris LDL etapus be pralaimėjimo, nežinau ką pagalvotume. Visgi pasirodo yra realu sudalyvavus pirmą kart Lietuvos dažasvydžio lygoje, ten pat sužaidus 29 kovas be pralaimėjimų ir uždirbus 1275 taškus, pelnyti pirmą vietą.

Pagaliau, remiantis LDL taisyklėmis, kitamet žaisime Amateur divizijone kaip ir teko šio LDL etapo metu - tarp geriausių Lietuvos komandų su latvių Instinct ir Jet Angels desertui. Tiesą sakant, po antrojo etapo jau kilo noras sužaist Amateur divizijone, ką ir padarėm trečiojo etapo metu. Buvo nuoširdžiai malonu ir naudinga visai komandai žaidžiant Amateur divizijone nusileist ant dulkėtos žemės, prisiskraidžius išliaupsintoje euforijoje, kur mes ir jaučiamės jaukiau. Asmeniškai man - aukštumos ne prie širdies.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Pirma kova berods prieš Diasporą. Po kovos sužinojau kad netrukus po starto nusiėmėm savo trenerį Sergejų - tai jau pasiekimas! Tik ką užsėdęs už 5, gaunu neaišku iš kur į akį. Vienintelis variantas - rikošetas. Po kelių sekundžių dėl panašios priežasties išeina Wasia.

Kova su latvių monstrais Instinkt mano atmintyje užfiksavo tik baimę, nes likau berods 1 ant 3 ir sėdėdamas už galinės figūros mėčiausi - pro kurią pusę lįst? Skirtumo tai juk visvien jokio, kai girdi atidundant pulką bunkeruojančių... Nuo skausmo ir mėlynių eilinį kartą išgelbėjo diržas su tūbom.

Žaižiant su Jet Angels ypatingų emocijų nepatyriau. Gražiai mus išlesė po vieną kaip slyvas ir tiek. Gėda, nu ir kas?

Tornado nuo starto užpylė taip konkrečiai, kad net savo siauruoju koridorium nedabėgau iki 200 figūros. Erika atsilaikė ilgiausiai, bet bunkeravimo neišvengė. Įspūdingas Tornado atšaudymas.

Žaidžiant su Angels pagaliau atsigavom... Išsilakstėm konkrečiai. Aš prie 200, žiūriu kad keli Angeliukai pajudėjo dead box'o link, balionais nuėmiau 5 ir pajudėjau bunkeruot nežinodamas ką. Už 3 berods sutikau Tautvydą, kurio bunkeravimo žaidžiant su Salamandra Varšuvoje įkvėptas paleidau vienintelį šūvį į koją. Tikrai stengiausi neskaudžiai. Neįverinau kiek Angelų dar buvo žaidžiančių, gavau į kuprą nuo vieneto. Dainius liko vienintelis už gyvatės. Atvirai šnekant - vos ne susileidau iš jaudulio, bet Dainius visgi savo budrumu ištempė pergalę.

Kova su Legionas Plius ypatingai neįsiminė. Kažkaip po truputį ištempėm pergalę.

Pirmas susitikimas su LDL nugalėtojais Red-Hot... Nervas aišku ima. Išsibėgom. Kažkas gan greitai nuėmė vienetą. Aš atbildėjau iki 200, Dainius šalia manęs užėmęs 400. Jautiesi ramiai ir drąsiai, kai tavo linijoje kairįjį petį kažkas prilaiko. Red-Hotų lieka tik du, prieš mus keturis. Perbėgu prie centrinės piramidės. Vienas už 3 ir vienas už 5. Nurimus šūviams, neriu silkute prie 50 savo paties nelaimei... Ta figūra kaip tik buvo taikinyje. Mėlynių kiekis tikrai proporcingai mažėja kylant techniniam lygiui. Sugėriau daugiausiai pataikymų vienu metu, nei kada nors esu gavęs. Atsistojau, susirinkau paskutinius pataikymus nugaron ir vos neverkdamas iš skausmo ir apmaudo pajudėjau dead box'o link. Netrukus ir Dainius parėjo. O juk buvom jau taip arti vėliavos...

Paskutinė kova prieš Žaibą. Išsibėgiojom kaip ir planavom. Pasišaudėm. Aš laikausi už 200. Atsisuku atgal, pažiūrėt kas dedasi. Jergutėliau brangus, apmaudesnio vaizdo nesu matęs - visi, išskyrus mane, sėdi dead box'e. Tuo tarpu kai Žaibo tik du žaidėjai nukeliavo ten pat... Faktas - esu vienas vidury aikštelės ir užsirovęs ant trijų Žaibukų. Laimei užmačiau vieną neriant gyvatės link. Lieku 1 prieš 2. Pajudu prie centrinės piramidės, kurios kitoje pusėje yra žaidėjas... Lendu per kairę - matau vamzdį. Iššoviau ir spėjau sugrįžt už figūros. Liko paskutinis už 3. Žiū - jis atsistojęs ir nusisukęs į savo komandos narius. Paleidau kelis šūvius, deja kažkam pasakius kad žaistų toliau - spėjo pasitraukt. Pirmas išlindimas - pataikymas! Vėliava mūsų. Buvo geriausias savaitgalio žaidimas.



Pagarba organizatoriams, komandoms, teisėjams ir visiems kas prisididėjo prie šio renginio. Gaila, kad Lietuvos dažasvydžio lygą viso labo sudaro tik trys etapai.

Nuotraukos galerijoje.


-Mikkingas-